2011 m. paskutinį ketvirtį investicijų pokyčiai išliko nepastovūs, tačiau galima buvo stebėti nedrąsų rizikingų aktyvų kilimą, kurio didžiausia įtaka buvo juntama spalio mėnesio pradžioje bei gruodžio pabaigoje.

Kaip ir 2011 m. III-iąjį ketvirtį, metų pabaigoje didžiausią įtaką pokyčiams darė Europos vyriausybių skolų krizės aktualijos bei skelbiami ekonominiai viso pasaulio rodikliai, kurie dažnai rodė jau anksčiau prognozuotą pasaulinio ūkio sulėtėjimą.

Spalio mėnuo pasižymėjo stipriu akcijų rinkų atsigavimu bei pensijų fondų verčių atsistatymu po nuosmukių, patirtų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Tam įtakos daugiausiai turėjo Europos Sąjungos (ES) viršūnių apsisprendimas papildyti Europos Finansinio Stabilumo Fondo dydį iki 2 trilijonų eurų ir taip sustiprinti didžiausių Europos bankų kapitalą. Be šio stipraus politinio žingsnio rinkos taip pat teigiamai įvertino daugelio JAV ir Europos įmonių skelbiamus rezultatus, kurie daugeliu atvejų viršijo analitikų lūkesčius. Skelbiami spalio mėnesio ekonominiai rodikliai, kaip ir buvo tikėtasi, taip pat rodė III-iojo ketvirčio pagerėjimą, lyginant su praėjusiu, o tai nuteikė optimistiškai, tikintis, kad pasaulinės ekonomikos atsigavimas vis dar tęsiasi.

Lapkričio mėnesį Europos skolų krizės mastas išplito į vienas didžiausių ES ekonomikų – Italiją ir Ispaniją. Investuotojai rimtai sunerimo dėl Italijos bei Ispanijos vyriausybių nesugebėjimo suvaldyti iškilusią skolų krizę. Dėl šios priežasties tiek Italijos, tiek Ispanijos vyriausybių obligacijų pajamingumai pasiekė iki šiol nematytas aukštumas (obligacijų kainos atitinkamai krito). Rizikingos turto klasės, tokios kaip akcijos bei žaliavos, taip pat neišvengė neigiamų pokyčių.

Investuotojams su nerimu žvelgiant į gilėjančią Europos skolų krizę, kurios sprendimo būdai arba jų stoka stipriai veikia ir Lietuvos ekonomikos ateities perspektyvas, sulaukėme sunkiai prognozuojamo bei netikėto įvykio – banko „Snoras" nacionalizacijos dėl, kaip įtariama, vykdytos neteisėtos ir nusikalstamos finansinės veiklos. Nors jokių tiesioginių investicijų, susijusių su banku „Snoras", neturėjome, tačiau šio banko nacionalizavimas neigiamai paveikė Lietuvos Respublikos vyriausybės obligacijų kainas tiek tarptautinėje, tiek vietinėje rinkose. Kadangi mūsų pensijų fondų didžioji investicijų dalis tenka būtent šiems vertybiniams popieriams, galima buvo stebėti pakankamai reikšmingą įtaką verčių svyravimams. Galima pasidžiaugti tuo, kad investavome į trumpo termino Lietuvos vyriausybės obligacijas, todėl išvengėme stipresnių neigiamų svyravimų, kuriuos būtume patyrę, investavus į ilgo termino obligacijas, kurių kainos žymiai labiau svyravo.

2011 m. gruodžio mėnuo buvo labiau optimistinis nei daugelis tikėjosi. Penki didžiausi pasaulio centriniai bankai sumažino palūkanų normas, teikiant paskolas Europos bankams JAV doleriais. Pasklido kalbos, kad Tarptautinis Valiutos Fondas (TVF) kartu su Europos centriniu banku svarsto galimybę prisidėti finansuojant skolose skęstančias ES valstybes. Taip pat sulaukėme šiek tiek geresnių nei tikėtasi ekonominių rodiklių tiek iš JAV, tiek iš besivystančių Azijos šalių, tiek iš pačios Europos. Ir nors atsirado nesutarimų dėl planuojamos formuoti fiskalinės sąjungos ES viduje, tačiau tai nesutrukdė užfiksuoti teigiamus pokyčius gruodžio mėnesį.

Paskutinį metų ketvirtį vykdomi mūsų valdomų pensijų fondų investicijų perskirstymai leido pasiekti vienus iš geresnių rezultatų šiuo laikotarpiu. Perskirstydami didelį dėmesį syrėme investicijoms į akcijų rinkas, kur palaipsniui mažinome investicijų dalį, skiriamą Europai bei euro investicijoms, bei didinome investicijų dalį, skiriamą JAV akcijų rinkoms bei JAV dolerio investicijoms. Tai atitinkamai pagerino ir galutinius 2011 metų rezultatus.

Planuojama, kad investicinis klimatas 2012 m. pradžioje išliks nepastovus ir dažnai peraugantis iš euforijos į depresiją ir priešingai. Kaip ir 2011 m. didžiausią susirūpinimą 2012 m. kelia didžiausias skolas turinčios ES narės. Didelio investuotojų dėmesio 2012 m I-ąjį ketvirtį susilauks Italijos bei Ispanijos vyriausybių siekis išleisti beveik 150 milijardų eurų obligacijų, kurios būtinos norint išpirkti šio laikotarpio obligacijas. Graikija ir vėl gali atsidurti dėmesio centre, kai ES viršūnės spręs dėl leidimo panaudoti anksčiau graikams suteiktą paskolą bei skolų nurašymo masto, dėl kurio dar nėra vienpusio sutarimo.

Europos centrinio banko veiksmai ir savalaikiškumas, reaguojant į grėsmę keliančias situacijas arba šių veiksmų trūkumas bus vienas iš lemiančių veiksnių sprendžiant Europos vyriausybių skolų krizę. Investicijų pokyčius taip pat įtakos Europos bankų poreikis ir siekis toliau stiprinti nuosavo kapitalo bazę. Taip pat nemažai įtakos turės reitingų agentūrų skelbiami Europos vyriausybių ir bankų reitingų pokyčiai. Norime priminti, kad stebime visus šiuos paminėtus bei kitus svarbius įvykius ir atitinkamai reaguojame mažindami arba didindami riziką mūsų valdomuose pensijų fonduose. Šių veiksmų siekis kaip visada yra ir bus – su priskiriama rizika pasiekti kuo naudingesnį rezultatą.